Abromiškių Dvaras
Ankstyvoji dvaro istorija
AbromiÅ¡kių dvaro istorija tradiciÅ¡kai yra skaiÄiuojama nuo XVI a. pab., o jei tiksliau, nuo 1571 m., kuomet „Abrahamas Poniatovskis pastatydinÄ™s Äia rÅ«musâ€. Vis dÄ—lto iÅ¡likÄ™ archyviniai Å¡altiniai leidžia pasakojimÄ… pradÄ—ti nuo ankstesnių laikų, kai dvaras dar nesivadino AbromiÅ¡kÄ—mis.
ŽemÄ—s, kurių vienvaldžiu Å¡eimininku ilgainiui taps minÄ—tas A. Poniatovskis, XVI a. pr. priklausÄ— keletui asmenų: Lukui ChÄonoviÄiui (lenk. Lukasz Chrzczonowicz), PiotroviÄiui (lenk. Piotrowicz), JurjeviÄiui (lenk. Juriewicz), MaciejoviÄiui (lenk. Maciejowicz), VaitkeviÄiui (lenk. Woytkiewicz), ir EismontoviÄiui (lenk. Eysmontowicz). 1528–1533 m. laikotarpyje Å¡ias valdas iÅ¡ jų Ä—mÄ— supirkinÄ—ti Jonas JanoviÄius (lenk. Jan Janowicz) su žmona Ona HriniÅ«te (lenk. Anna Hryniówna). Tai buvo Å¡ienaujamos pievos prie Landuko ežero ir pats ežeras, gyvenvietÄ—s, laukai prie Trakų kelio (2). Dalis jų, o konkreÄiai buvÄ™ EismontoviÄiaus ir JurjeviÄiaus žinioje, dokumentuose įvardijami kaip StrÄ—vininkai (lenk. Strawienniki) (3), taigi kadaise buvusio stambaus dvaro žemÄ—s.
Apie 1533–1535 m. J. JanoviÄius iÅ¡keliavo anapilin, o jo naÅ¡lÄ— Ona netrukus iÅ¡tekÄ—jo už Abraomo Poniatovskio (lenk. Abraham Poniatowski), tuo paÄiu „amžina teise“ (lenk. prawo wieczyste / wieczyste zrzecznie) perraÅ¡ydama ir dalį savo turimo turto. Nuo to laiko, t. y. maždaug nuo 1537 m. naujasis O. HriniÅ«tÄ—s sutuoktinis Ä—mÄ—si to paties, kaip ir jo pirmtakas – supirkinÄ—ti aplinkines žemes. Savo turimÄ… StrÄ—vininkų dalį už 46 kapas Poniatovskui pardavÄ— ChÅ¡ÄonoviÄius, netrukus – ir Ona AdomaitÄ— (lenk. Anna Adamówna), kuriai už jos StrÄ—vininkų dalį buvo atseikÄ—ta 30 kapų. IÅ¡likÄ™s XVIII a. vid. senųjų dvaro nuosavybÄ—s dokumentų sÄ…raÅ¡as (4) rodo, kad iki 1560 m. be jau minÄ—tų, Poniatovskis įsigijo dar ir žmonos žinioje likusiÄ… StrÄ—vininkų dalį bei kadais J. JanoviÄiaus broliui Motiejui (lenk. Maciej Janowicz) paliktÄ… turtÄ…, ir tokiu bÅ«du tapo pilnateisiu Å¡ių valdų Å¡eimininku. TikÄ—tina, kad panaÅ¡iu metu jo žinioje buvusios žemÄ—s ir pradÄ—tos vadinti AbromiÅ¡kÄ—mis.
Nors apie sodybinį dvaro ansamblį Poniatovskio valdymo laiku žinių kol kas rasti nepavyko, tikrai žinoma, kad tuo metu prie Vilniaus kelio, važiuojant nuo Kauno pusÄ—s, buvo pastatyta AbromiÅ¡kių karÄiama. TÄ… padarÄ— žydas HriÅ¡ka JanaÅ¡koviÄius (lenk. Hryszko Janaszkowicz) pagal 1552 m. kovo 29 d. valdovo Žygimanto Augusto suteiktÄ… privilegijÄ… (5). Nuomos Poniatovskiui mokÄ—ta po 5 lietuviÅ¡kas kapas per metus.
Vis dÄ—lto metams bÄ—gant savininkas susidÅ«rÄ— su problema – santuokoje su HriniÅ«te įpÄ—dinio nesusilaukta, artimų giminaiÄių, regis, taip pat nebuvo, tad dvaro paveldÄ—jimo klausimas tapo komplikuotas. Apie 1569 m. aplinkybių verÄiamas, gal dÄ—l asmeninių simpatijų, o gal dÄ—l geros reputacijos, jau garbaus amžiaus Å¡eimininkas nusprendÄ— įsisÅ«nyti (lenk. przybrać za syna) Pervalko laikytojÄ…, Trakų žemÄ—s teisÄ—jÄ… ErazmÄ… DaugirdÄ… (lenk. Erasm Dowgierd) (6) ir Å¡iam užraÅ¡Ä— per keletÄ… deÅ¡imtmeÄių įgytÄ… nuosavybÄ™. Deja, įsÅ«niui, regis, tokia dovana pasirodžiusi per didelÄ— ir jis grąžino dosniam dvarininkui visus nuosavybÄ—s dokumentus, tuo, žinoma, vÄ—l pastatydamas šį į tÄ… paÄiÄ… kebliÄ… padÄ—tį.
Galiausiai Poniatovskiui neliko nieko kito, kaip tik dvarÄ… parduoti. Taip 1571 m. rugpjÅ«Äio 1 d. ant pergamento suraÅ¡ytu dokumentu naujuoju AbromiÅ¡kių Å¡eimininku tapo Mikalojus Bychovcas (lenk. MikoÅ‚aj Bychowiec). ParduodamÄ… turtÄ… sudarÄ— žmonos HriniÅ«tÄ—s užraÅ¡ytos bei paties įsigytos žemÄ—s, taip pat jau minÄ—ta karÄiama prie Vilniaus kelio, 9 ežerai, t. y. Mindule, Arvis, Domblis, Sednis, Kundra, Duboklis (dab. Dubuklis), Eukudis, Wilkogolnis (greiÄiausiai dabartinis Vilkagalvis), Malozerelis ir kiti (7).
Abromiškės XVII–XVIII a. I pusėje: Bychovcai ir Volminskiai
Bychovcų Å¡eimai dvaras priklausÄ— keletÄ… deÅ¡imtmeÄių, t.y. iki XVII a. II pusÄ—s.
M. Bychovcas su Gruževskyte turÄ—jo sÅ«nų Dimitrijų, Ä—jusį Trakų teismo raÅ¡tininko, vÄ—liau pateisÄ—jo pareigas ir vedusį OnÄ… BuchoveckytÄ™ (lenk. Anna z Buchowieckich). BÅ«tent jis po tÄ—vo mirties paveldÄ—jo jo turtÄ…. Dimitrijaus valdymo metu nuolat vyko žemÄ—s pirkimo ir pardavimo procesai, kuriuose dalyvavo BartoÅ¡eviÄiai, KiÅ¡kos, Oginskiai, Koklinos, Stravinskiai, JanuÅ¡keviÄiai. IÅ¡ pastarųjų Bychovcai įsigijo valdas, pavadinimu Szoltenie ir Zerebientowicze. Taip pat iÅ¡ Trakų kaÅ¡teliono Mikalojaus KiÅ¡kos už 9 tÅ«kstanÄius auksinų nupirktas Sobolevskių JurkiÅ¡kių (lenk. Urkiszki Sobolewskich) palivarkas (8).
Apie tai, kaip atrodÄ— dvaro ansamblis XVII a. I pusÄ—je, žinių neturime. Kita vertus, dÄ—mesio verta XX a. pr. spaudoje aptinkama užuomina apie 1600 m. tuometinių AbromiÅ¡kių dvaro Å¡eimininkų Äia pastatytÄ… Evangelikų reformatų bažnyÄiÄ…, kurios vietoje vÄ—liau veikÄ— socijonų bažnyÄia (lenk. zbór socyniaÅ„ski / socyjaÅ„ski) su mokykla. Pasak Å¡iÄ… informacijÄ… pateikusio Antonio UrbaÅ„skio, maldos namai AbromiÅ¡kÄ—se veikÄ— iki XVII a. II p., taÄiau vÄ—liau sunyko9.
UrbaÅ„skio informacija, nors ir vÄ—lyva, nÄ—ra be pagrindo. D. Bychovcas testamentu turtÄ… užraÅ¡Ä— Elenai Bychovcaitei (dukrai ar seseriai), kuri buvo iÅ¡tekÄ—jusi už UpytÄ—s žemÄ—s teismo teisÄ—jo Mykolo Volminskio (lenk. Helena z Bychowcow MichaÅ‚owa WoÅ‚miÅ„ska) (10). Apie Volminskius (kartais vadinamus Volmenskiais) žinių nÄ—ra daug – Rawicz herbo giminÄ— raÅ¡ytiniuose LDK Å¡altiniuose pasirodo XVI a. viduryje, ir, pasak K. Niesieckio, iki tol vadinosi kitu, Nessuta vardu (11). Vienas giminÄ—s patriarchų, Jonas Volminskis, karalienÄ—s Bonos pareigÅ«nas, padarÄ— puikiÄ… karinÄ™ karjerÄ… ir už tai valdovo buvo apdovanotas žemÄ—mis. Å eima buvo artima Radviloms, o jų tÄ—voninis dvaras buvo SudervÄ— netoli Dubingių. 1611 m. KrÄ—vo seniÅ«no Jono Volminskio iniciatyva suraÅ¡ytas po jo tÄ—vo mirties likusio turto dalybų aktas nurodo, kad SudervÄ—je stovÄ—jo Volminskių funduoti evangelikų maldos namai („kosciol Ewangelycki“), kuriuose ilsÄ—josi ne tik tÄ—vų, bet ir protÄ—vių palaikai (12). TikÄ—tina, kad bÅ«tent Äia esama ryÅ¡io ir su AbromiÅ¡kÄ—mis, mat 1641 m. ne kas kitas, o minÄ—tieji M. Volminskis su žmona E. Bychovcaite pardavÄ— tÄ—voninį SudervÄ—s dvarÄ… SudervÄ™ Mykolui ZenaviÄiui ir jo žmonai Apolonijai Oginskytei (13). GalbÅ«t pora planavo įsikurti AbromiÅ¡kÄ—se?
Volminskių (lenk. Wołmiński / Wołmeński) giminės herbas RAWICZ
XVII a. pabaigoje Bychovcaitė-Volminskienė savo turtą testamentu padalino trims brolio anūkams: Motiejui, Trobų (dab. Baltarusija) klebonui Antanui ir Kaune gyvenusiam jėzuitui Pranciškui Volminskiams.
Tuo metu Abromiškių dvarui priklausė Dowdzielany, Wolkowo, Pakalniszki, Sztykance, Gieybany, Soboliszek, Kokliniszki kaimai ir Owsianiszek (Ausieniškių) palivarkas.
Vyriausias iÅ¡ brolių, Motiejus, perpirko jaunesniesiems tekusias dalis ir tapo vienvaldžiu Å¡eimininku. Deja, vos tÄ… padarÄ™s iÅ¡keliavo anapilin, o kadangi vaikų nepaliko, turtas ir vÄ—l grįžo į dvasininkų keliÄ… pasirinkusių brolių rankas. Å ie neilgai trukus, t. y. 1724 m., už 40 tÅ«kstanÄių auksinų visÄ… nuosavybÄ™ perleido UkmergÄ—s vaiskio ir Žąslių seniÅ«no Jurgio Romerio (lenk. Jerzy Romer) naÅ¡lei Marijonai Eismantaitei-Romerienei (lenk. Marianna z Eysmontow Romerowa) (14).
Šis momentas labai svarbus, kadangi pardavimas tapo pretekstu surašyti dvaro inventorių. Tai seniausias žinomas Abromiškių dvaro aprašymas. Tad 1724 m. dvaro ansamblis atrodė taip:
"Ä®važiuojamieji vartai nuo SabaliÅ¡kių pusÄ—s, dengti lentomis, sukritÄ™, nuo jų einant į kiemÄ… po kaire ranka, iÅ¡ rÅ«mo Å¡ono ir galo sodas, kurį juosia sukritusi tvora. RÅ«mas didelis su dviem gonkais ir kaminais, po juo iÅ¡mÅ«ryti skliautai arba rÅ«siai,<...> einant nuo rÅ«mo į sodÄ… po kaire ranka vartai, dengti skiedromis, medinÄ— dviaukÅ¡tÄ— klÄ—tis arba iždas, nuo kurio po deÅ¡ine puse kitas rÅ«mas, kadaise virtuvÄ—, bet dabar tuÅ¡Äias ir visas sukritÄ™s, be krosnių ir langų, tik su viena patalpa, nuo Å¡ito rÅ«mo po deÅ¡ine ranka salyklinÄ— su svirneliu, su trimis langais, Å¡alia bravoras prie tvenkinio. Prie viso to dar palivarko pastatas su duonkepe krosnimi, nuo to pastato dvi arklidÄ—s, bet abi sukritusios, už arklidžių tvartai / abarÄ—s, du paprasti kluonai, po deÅ¡ine puse einant link kluono du sukritÄ™ svirneliai, antras su sÅ«rine dar geras <...>, trys sukritÄ™ tvartai, viena vežiminÄ—.“(15)
Nors ir ne itin iÅ¡samus, vis tik Å¡is apraÅ¡ymas gerai nusako dvaro bÅ«klÄ™. Pagrindinis gyvenamasis namas įvardijamas kaip didelis, taÄiau bendrai vertinant matyti, kad pastatai, bent jau Å«kiniai yra itin prasto stovio, seni, greiÄiausiai Äia iÅ¡kilÄ™ prieÅ¡ kelis deÅ¡imtmeÄius (galbÅ«t dar siekiantys Bychovcų laikus?). Tad iÅ¡ esmÄ—s matome nugyvento XVII a. dvaro vaizdÄ…. Beje, įdomu, kad inventoriuje minimi net 24 dvarui priklausÄ™ ežerai, kurių dalis buvo dalinamasi su kaimynais:
Onikszty, Punkon, Pankinaytis, Andrynelis, Agade, Grys, Nowinkis, Sianozeris, Tandulis, Dabaklis, Jagudelis, Tatarezeris, Wilkogalinis (prie kelio), Kupaksztelis, Bizdus, Kodrolis, Dumblis, Mizyklis, Warletis, Petoknis, Zelbis, Zapo..., Bierzdis, Alasis.
Minimi ir keturi tvenkiniai, o prie tvenkinio Geibonyse būta malūno.
AbromiÅ¡kių dvaro nuosavybÄ—s raidÄ… aptariantys spausdinti Å¡altiniai teigia, kad XVIII a. viduryje, t. y. apie 1740 m., dvaras Onai Karpytei iÅ¡tekÄ—jus už de Raeso kaip nuotakos kraitis pateko į Å¡ios Å¡eimos rankas. Nežinia, kuo paremtas Å¡is teiginys, taÄiau archyviniai Å¡altiniai rodo, jog de Raesams AbromiÅ¡kÄ—s atiteko kitu bÅ«du. Pasirodo, vos įsigijusi valdÄ…, jau 1725 m. jÄ… su visais priklausiniais (tarp jų ir daug nuosavybÄ—s ginÄų kÄ—lusį AusieniÅ¡kių palivarkÄ…), naujoji savininkÄ— skubiai pardavÄ— sutuoktiniams Kazimierui de Raesui (lenk. Kazimierz de Raes) ir Felicijonai Eismontaitei (lenk. Feliciana z Eysmontow de Raesowa), matyt savo seseriai ir jo vyrui.
Naujas etapas – De Raesai
De Raesų pasirodymas dvaro istorijoje žymi naujo etapo pradžiÄ…, kadangi Å¡iai Å¡eimai AbromiÅ¡kÄ—s taps pagrindine užmiesÄio rezidencija. Su jų valdymo laikais siejama ir centrinÄ— Å¡iandien tebestovinÄių rÅ«mų dalis. Bet iÅ¡ pradžių verta Å¡iek tiek papasakoti apie keistai skambanÄios pavardÄ—s savininkus ir jų atsiradimo Lietuvos Didžiojoje KunigaikÅ¡tystÄ—je aplinkybes.
De Raesų (lenk. de Raes) giminės herbas
De Raesų kilmÄ— nÄ—ra iki galo aiÅ¡ki. Šį klausimÄ… kiek plaÄiau aptarusi Irma RandakeviÄienÄ— teigia, jog jų Å¡aknys yra Habsburgų ÄŒekijoje, o dinastijos įkÅ«rÄ—ju laikytinas XIV a. gyvenÄ™s Albrechtas Vyresnysis iÅ¡ Kolovrato kaimo(16). GiminÄ—s vardas siejamas su Gotfrydu Kolovratu–de Raesu. GiminÄ—s bajorystÄ—s įrodymo byloje pažymÄ—ta, kad pirmasis apsigyvenÄ™s ATR buvo XVII a. viduryje, o pasak Niesieckio, apie 1642-uosius (17), Äia iÅ¡ Lotaringijos kunigaikÅ¡tystÄ—s atvykÄ™s Henrikas Kolovratas-De Raesas. ÄŒia apsigyvenÄ™s jis įsigijo dvarus prie Minsko, Rykantuose bei Trakų vaivadijoje. LiteratÅ«roje nurodoma, kad į Å¡iuos kraÅ¡tus jis atvyko Boguslavo Radvilos kvietimu kaip patyrÄ™s kariÅ¡kis, idant apmokytų jo kariuomenÄ™. GreiÄiausiai tai bus tiesa, kadangi ten, iÅ¡ kur svetimÅ¡alis atvyko, iÅ¡mokti karybos amato buvo nesunku – Lotaringijos kunigaikÅ¡tystÄ— nuo XII a. buvo autonomiÅ¡ka Å ventosios Romos Imperijos dalis, kuri XVII a. TrisdeÅ¡imtmeÄio karo metu (1618–1648) tapo viena svarbiausių PrancÅ«zijos pretenzijų.
Taigi, Äia įsikÅ«rÄ™s, kartu su kunigaikÅ¡Äiu Radvila De Raesas dalyvavo daugelyje karinių žygių prieÅ¡ Å¡vedus, maskolius, vengrus, kazokus ir totorius (19). Už pasižymÄ—jimÄ… mÅ«Å¡iuose ir iÅ¡tikimÄ… tarnystÄ™ gavo indigenatÄ…, Vitebsko pataurininko pareigybÄ™ ir žemÄ—s. Buvo vedÄ™s du kartus. PirmÄ…jį kartÄ… – nežinomo vardo RaÄinskytÄ™ (lenk. Raczynska), su kuria vaikų nesusilaukÄ—. AntrÄ…ja de Raeso nuotaka tapo Ravos pastalininkio Martyno Bžostovskio (lenk. Marcin Brzostowski) ir kunigaikÅ¡tytÄ—s Kotrynos Mirskos (lenk. Katarzyna Mirska) duktÄ— Marijona. Å ioje santuokoje gimÄ— net deÅ¡imt vaikų, trys sÅ«nÅ«s bei septynios dukterys: Kazimieras, Jonas, Stanislovas, Kotryna, TeofilÄ—, Marijona, TeresÄ—, Konstancija, Regina ir Dominyka (20).
Kazimieras kaip ir tėvas turėjo Vitebsko pataurininkio pareigybę ir 1722 m. buvo išrinktas Lietuvos Vyriausiojo tribunolo deputatu. Vedė Oršos pataurininkio dukterį Feliciją Eismontaitę, su kuria susilaukė trijų sūnų: Juozapo, Antano ir Tado. Kazimieras ir Felicija de Raesai pasižymėjo kaip dosnūs Slucko jėzuitų kolegijos mecenatai. (21)
1763 m. broliai Kazimieras ir Pranciškus de Raesai baigė Vilniaus universitetą (gynėsi matematikos tezes) (22).
2. LMAVB RS, f. 138, b. 1451.
3. Strėvininkų pavadinimas šiuo atveju pradeda figūruoti 1531 metais. Istorijoje daugiau yra žinomi nuo XVII a. Oginskių giminės valdyti Mūro Strėvininkai, nuo Abromiškių nutolę apie 20 km. Taip pat yra išlikęs ir kaimas Strėvininkų pavadinimu, esantis 17 km į Pietus nuo Abromiškių. Taip pat Strėvininkais kadaise vadintas ir Granapolio palivarkas.
4. LMAVB RS, f. 138, b. 1451.
5. LVIA, SA 112, l. 829v.
6. Erazmas Daugirdas Trakų žemės teisėjo pareigas ėjo 1565–1577 m. Prieš tai buvo Pervalko laikytojas (nuo 1563 m.). Jis buvo vedęs keturis kartus: 1-ą kartą Oną Palubinską (lenk. Anna Wasilewna Połubińska), Mikalojaus Zavišos (lenk. Mikołaj Zawisza) našlę, 2-ą – Aleksandrą Pacaitę (lenk. Aleksandra Mikołajówna Pacówna), 3-ią – Sofiją (lenk. Zofia Andrejewna N.), Ivano Basinos (lenk. Iwan Michajłowicz Basina) našlę, 4-ą – Apoloniją Drucka-Sokololinską (lenk. Apolonia Drucka-Sokołinska). Erazmo tėvas Bogdanas Daugirdas 1533-1538 m. taip pat ėjo Pervalko laikytojo pareigas. Pagal: Urzędnicy Wielkiego Księstwa Litewskiego, spisy, t. II: Województwo Trockie XIV-XVIII wiek, Warszawa: Wydawnictwo DiG, 2009, p. 177, 195.
7. 1571 m. rugpjÅ«Äio 1 d. pardavimo aktas buvo įraÅ¡ytas Trakų miesto teismo knygose, o vÄ—liau, 1575 m. vasario 11 d. Ä®raÅ¡ytas ir Trakų žemÄ—s teismo knygose. Žr. LVIA SA 112, l. 828v–829.
8. SA 112, l. 837.
9 Tiesa, minima, kad tuo paÄiu metu Bogdanas Oginskis „Äia pastatÄ— Å v. Dvasios vienuolynui Vilniuje pavaldžiÄ… unitų bažnyÄią“, tad nereikÄ—tų atmesti ir prielaidos. kad AbromiÅ¡kÄ—s painiojami su kaimynystÄ—je buvusiais MÅ«ro StrÄ—vininkais. Žr. Antoni UrbaÅ„ski, Kresowe siedziby polskie, które ulegÅ‚y zagÅ‚adzie, in: Tygodnik illustrowany, Nr. 2, p. 45.
10. Dmitrijaus Bychovco ir Elenos BychovcaitÄ—s giminystÄ—s ryÅ¡ys iki galo nÄ—ra aiÅ¡kus. LiteratÅ«roje ji nurodoma kaip Dmitrijaus sesuo, taÄiau, pavyzdžiui, 1654 m. pakvitavime įvardijama kaip „dmitrijevna“, t. y. duktÄ—. Žr. LMAVB RS, f. 318-25176, UpytÄ—s iždininko Mykolo Kazimiero ZgierÅ¡Äo Volminskio ir jo žmonos Elenos Dmitrovnos Bychovcovnos Volminskos pakvitavimas Reginai Zavackai Pavlovai VilÄakovskai dÄ—l tam tikros pinigų sumos, 1654 m.
11.Niesiecki, Herbarz Polski, t. 9, p. 411–412.
12.LNMMA, f. 94, b. 843, Krėvos seniūno Jono Volminskio raštas, kuriuo paskirsto artimiesiems tėvo palikimą, 1611 m. Beje, iš šio dokumento sužinome ir apie kitas Volminskių turėtas valdas: Gaižuvą (lenk. Gajzowo), Vadaktus (lenk. Wadakty) ir Volmiškes (lenk. Walmiszki). Dalinantis tėvo turtą pirmasis dvaras atiteko Jurgiui Volminskiui, o antrasis – Jonui.
13. VUB RS, f. 4, b. 36934, 1641 m. SudervÄ—s dvaro ir palivarko inventorius.
14. LVIA, SA 112, l. 825–826.
15. LVIA, SA 112, l. 968–971.
16. Irma RandakeviÄienÄ—, „XIX a. Vilniaus ir AbromiÅ¡kių bei Dembinos dvarų gyventojai Kolovratai – de Raesai ir jų giminystÄ—s ryÅ¡iai“, in: Voruta, interaktyvus, https://www.voruta.lt/xix-a-vilniaus-ir-abromiskiu-bei-dembinos-dvaru-gyventojai-kolovratai-de-raesai-ir-ju-giminystes-rysiai/, [žiÅ«rÄ—ta 2023-07-02].
17. Niesiecki, Herbarz Polski, t. 8, p. 83.
18. LVIA f. 391, ap. 1, b. 993; f. 394, ap. 4, b. 2406.
19. Niesiecki, Herbarz Polski, t. 8, p. 84.
20. Kazimieras su Felicija susilaukÄ— trijų sÅ«nų: Juozapo, Antano ir Tado. Jonas Ä—jo ŽeÄycos pilies teisÄ—jo pareigas ir buvo vedÄ™s BarborÄ… EismontaitÄ™ (lenk. Barbara Eysmontt), su kuria susilaukÄ— dukters Felicijos, iÅ¡tekÄ—jusios už Stanislovo ValaviÄiaus (lenk. StanisÅ‚aw WoÅ‚Å‚owicz, m. 1737). Stanislovas tapo Gele seniÅ«nu, buvo vedÄ™s BikovskytÄ™ (lenk. Bykowska), taÄiau vaikų nesusilaukÄ—. Kotryna iÅ¡tekÄ—jo už Naugarduko pilies teisÄ—jo ir taurininko Stanislovo Korsako (lenk. StanisÅ‚aw Korsak). TeofilÄ— pirmÄ… kartÄ… iÅ¡tekÄ—jo už Naugarduko pataurininkio Jono Vainos (lenk. Jan Woyna), antrÄ… kartÄ… – už Smolensko kaÅ¡teliono Kazimiero Niesiolovskio (lenk. Kazimierz Niesiolowski). Marijona pirmÄ… kartÄ… tapo Jono Žernickio (lenk. Jan Zernicki), antrÄ…jį – Bakos-Masalskio žmona. TeresÄ— iÅ¡tekÄ—jo už Stanislovo Klokockio (lenk. StanisÅ‚aw KÅ‚okocki), Dobryno medžioklio, Konstancija – už Breslaujos sargybinio Kosakovskio. Regina tapo Kostrovickio žmona. Dominyka įstojo į Vilniaus benediktinių vienuolynÄ….
21. Niesiecki, t. 8, p. 84. Beje, Kazimiero sesuo TeresÄ— buvo iÅ¡tekÄ—jusi už Dobryno ....Stanislovo Klokockio. Å is greiÄiausiai giminiavosi su Slucko jÄ—zuitų kolegijos fundatoriumi Jeronimu Klokockiu, kas paaiÅ¡kintų didžiulį de Raesų dÄ—mesį kolegijai.
22. Ina Kažuro, „Senojo Vilniaus universiteto tezÄ—s: pagrindiniai bruožai ir sklaidos ypatumaiâ€, in: LMA Vrublevskių bibliotekos darbai, 2022, nr. 11, p. 74 [56-75].